Reabilitacija – tai procesas, kurio tikslas yra atkurti prarastas funkcijas, pagerinti savijautą ir padėti žmogui grįžti į visavertį gyvenimą po ligos, traumos ar operacijos. Šis kelias reikalauja kantrybės, bet pradėjus tinkamu metu ir pasirinkus tinkamą pagalbą, rezultatai gali būti ne tik pastebimi, bet ir ilgalaikiai. Tad kada iš tikrųjų verta pradėti reabilitaciją ir į ką atkreipti dėmesį?
Kodėl reabilitacija yra svarbi?
Reabilitacijos tikslas nėra vien tik fizinio kūno funkcijų atstatymas. Ji apima ir psichologinę, emocinę, socialinę gerovę. Dažnai žmonės, patyrę sunkias ligas ar traumas, susiduria ne tik su skausmu ar judėjimo sutrikimais, bet ir su savivertės sumažėjimu, motyvacijos stoka ar baime grįžti į aktyvų gyvenimą. Tinkama reabilitacija padeda išspręsti šiuos iššūkius.
Be to, laiku pradėtas reabilitacijos procesas gali padėti išvengti ilgalaikių komplikacijų, lėtinių skausmų, raumenų silpnumo, sąnarių sustingimo ar net psichologinių sutrikimų.
Kada pradėti – svarbiausias klausimas
Reabilitaciją vertėtų pradėti kuo anksčiau, kai tik leidžia medicininė būklė. Dažnai gydytojai rekomenduoja pradėti reabilitaciją dar ligoninėje, vos tik stabilizuojasi paciento sveikatos būklė. Ankstyvas reabilitacijos įtraukimas ypač svarbus po operacijų, insulto, infarkto ar sunkių traumų.
Yra kelios dažniausiai pasitaikančios situacijos, kai reabilitacija tampa būtina:
- Po chirurginių operacijų: ortopedinių (klubo, kelio sąnario keitimas), pilvo, stuburo ar širdies operacijų.
- Po traumų: lūžiai, sausgyslių plyšimai, raiščių patempimai.
- Po neurologinių sutrikimų: insultas, galvos ar nugaros smegenų pažeidimai.
- Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams: sergantiesiems Parkinsono liga, išsėtine skleroze, raumenų distrofija.
- Po onkologinių ligų gydymo: padedant atkurti fizines jėgas, sumažinti skausmą ar įveikti chemoterapijos padarinius.
Kuo ankstesnis startas – tuo didesnė tikimybė atsigauti
Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo anksčiau pradedama reabilitacija, tuo didesnė tikimybė susigrąžinti buvusias funkcijas ar bent jau ženkliai pagerinti savarankiškumą. Pavyzdžiui, po insulto reabilitaciją pradėjus per pirmąsias 48–72 valandas, pacientai greičiau atsigauna ir turi mažesnę negalios riziką.
Net jei liga ar trauma nėra visiškai praeityje, tam tikri reabilitacijos metodai, tokie kaip kvėpavimo pratimai, pasyvus judesys, masažas ar fizioterapija, gali būti taikomi ir ūmiame ligos etape.
Reabilitacija – ne tik fizinis darbas
Dažnas klaidingas įsitikinimas, kad reabilitacija – tai tik fizioterapija ar mankštos. Iš tiesų, tai kur kas daugiau. Reabilitacijos procese gali dalyvauti visa specialistų komanda:
- Fizioterapeutas padeda atkurti judėjimo funkciją, sumažinti skausmą.
- Ergoterapeutas moko, kaip prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo veiklų.
- Kineziterapeutas taiko individualiai pritaikytas mankštas.
- Psichologas padeda įveikti emocinius sunkumus.
- Socialinis darbuotojas padeda spręsti socialinius klausimus ir rasti pagalbos galimybes.
- Logopedas – esant kalbos ar rijimo sutrikimams.
Dėl šios priežasties verta registruotis Vilniuje ar kituose didžiuosiuose miestuose į reabilitacijos centrus, kurie siūlo daugiadisciplinines paslaugas ir individualiai pritaikytą gydymo planą.
Nereikia laukti tobulos sveikatos – svarbu judėti į priekį
Daugelis žmonių delsia pradėti reabilitaciją, nes tikisi „visiškai pasveikti“ ir tik tada pradėti mankštintis ar lankyti specialistus. Tai viena iš dažniausių klaidų. Reabilitacija padeda sveikti, tad ji neturėtų būti atidėliojama. Net ir esant nedidelei pažangai, svarbu išlaikyti reguliarumą. Kartais mažas žingsnis šiandien reikš didelį proveržį po kelių savaičių.
