2026 m. liepos 1 d. įsigaliosiančios Akcinių bendrovių įstatymo pataisos jau dabar kelia daug klausimų verslo atstovams. Nors įsigaliojimo data dar nėra čia pat, pokyčių apimtis reikalauja tinkamo pasirengimo iš anksto. Ši reforma – tai nuoseklus tęsinys anksčiau pradėto įmonių reguliavimo liberalizavimo. Pokyčiai palies tiek bendrovių valdymo organų kompetenciją, tiek investavimo sąlygas, tiek vidines akcininkų susirinkimų procedūras. Pasak teisės ekspertų, nauji pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas įmonių valdymui bei padidins lankstumą pritraukiant investicijas. Todėl, norint užtikrinti sklandų perėjimą prie naujų taisyklių, advokatai rekomenduoja įmonėms jau dabar įsivertinti, kaip šie pokyčiai paveiks jų veiklą.
Daugiau sprendimų – valdymo organų rankose
Vienas esminių pokyčių – išaugusi valdymo organų reikšmė. Dalį sprendimų, kurie anksčiau buvo išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, bus galima pavesti valdybai ar vadovui. Pavyzdžiui, jei tai bus numatyta įstatuose, įstatinio kapitalo didinimas ar sprendimas dėl tarpinių dividendų galės būti priimtas valdymo organų iniciatyva. Šis žingsnis atitinka tarptautines praktikas ir turėtų paspartinti sprendimų priėmimą.
Tokie pokyčiai reiškia didesnę atsakomybę įmonės vadovybei. Būtent todėl daugelis advokatų kontorų akcentuoja būtinybę peržiūrėti įmonių įstatus, atnaujinti vidaus taisykles ir užtikrinti, kad sprendimų delegavimas būtų tinkamai reglamentuotas.
Naujovės startuoliams ir investuotojams
Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai išplečia galimybes pritraukti investicijas – įvedama nauja akcijų rūšis – išperkamosios akcijos. Tai leis įmonėms lanksčiau susitarti su investuotojais dėl akcijų išpirkimo sąlygų. Be to, liberalizuojamas privilegijuotųjų akcijų reguliavimas – dividendų paskirstymo tvarka bus lankstesnė, priklausomai nuo įstatuose numatytų sąlygų.
Advokatai ir teisininkai taip pat atkreipia dėmesį į naujai įteisintą galimybę įmonėms teikti finansinę pagalbą tretiesiems asmenims, įsigyjantiems bendrovės akcijų. Tam reikės papildomų garantijų – rezervų, akcininkų sprendimų ir vadovybės ataskaitų. Nors tai atveria papildomų finansinių galimybių, verslui svarbu šiuos sandorius griežtai dokumentuoti ir laikytis nustatytų sąlygų.
Pokyčiai akcininkų susirinkimuose ir terminų peržiūra
Įstatyme įtvirtinami ir procesiniai pakeitimai. Vienu mėnesiu ilginamas terminas finansinių ataskaitų tvirtinimui, tačiau ataskaitų pateikimo Registrų centrui terminas nesikeičia – lieka penki mėnesiai. Taip pat trumpinamas terminas informuoti apie elektroniniu būdu organizuojamą susirinkimą – nuo 16 iki 14 dienų.
Taip pat išsprendžiami praktikoje kėlę neaiškumų klausimai, pavyzdžiui, dėl dividendų skyrimo, kai ataskaitinių metų pelnas neigiamas, tačiau ankstesnių metų pelnas pakankamas. Tokiu atveju dividendų išmokėjimas bus galimas.
Ką turėtų daryti verslas?
Šie pokyčiai reikalauja ne tik atnaujintų žinių, bet ir praktinių veiksmų. Teisininkai rekomenduoja kuo anksčiau peržiūrėti bendrovės įstatus, valdymo struktūrą, akcininkų susitarimus ir vidines procedūras. Svarbu įsivertinti, ar įmonės struktūra ir dokumentai leis tinkamai pasinaudoti naujomis galimybėmis.
Jei kyla klausimų, advokatas Vilniuje ar bet kuris kitas įmonių teisės srityje dirbantis specialistas gali padėti pasirengti šiems pokyčiams. Kreipiantis į advokatų kontorą, galima gauti išsamų teisinį vertinimą ir konkrečių pasiūlymų, kaip adaptuoti bendrovės valdymą prie naujų taisyklių.
Akcinių bendrovių įstatymo pokyčiai žymi reikšmingą žingsnį link lankstesnio ir efektyvesnio įmonių valdymo. Tačiau tam, kad įmonės galėtų pasinaudoti šiomis galimybėmis, būtina laiku pasiruošti. Čia didelį vaidmenį atlieka profesionalūs advokatai, kurie padeda ne tik suprasti naujus reikalavimus, bet ir užtikrina, kad verslas veiktų teisėtai, efektyviai ir be rizikų.
